32-oji lenktyninių balandžių olimpiada Poznanėje
2011
Lenktyninių balandžių
olimpiada vyksta kas dvejus metus. Šio sporto entuziastams - tai didžiausią
prestižą turintis renginys, kuris sutraukia pomėgio draugus iš viso pasaulio.
Kiekvieno balandininko svajonė su savo puoselėjamais sparnuočiais atstovauti
gimtąją šalį.
1
Lenktyninių balandžių
olimpiada Poznanėje (Lenkijoje).
Lenktyniniai balandžiai olimpiadoje vertinami standarto ir sporto kategorijose.
Žinoma, jog svarbiausi yra sportiniai rezultatai, kurie priklauso nuo balandžio
greičio kaip paukštis skrido trumpas, vidutines ar ilgas distancijas. Kiekvienos
kategorijos lenktyninių balandžių treneriai paskutinę Olimpiados dieną
apdovanojami aukso, sidabro ir bronzos medaliais.
Nuvykome į parodą ir mes: aš Linas, Vytas, Arminas ir
prieniškis Algimantas. Gaila, kad mūsų laikas buvo labai ribotas.
Olimpiadoje buvome truputį daugiau negu 4 valandas, o važiavome mažiau negu 20
valandų (~1500 km). Todėl po išvykos visi nusprendėme, jog tokiam renginiui
apžiūrėti tinkamai reikia skirti žymiai daugiau laiko.
Viešnagės
pabaigoje skubėdamas ir lėkdamas šiek tiek trumpai pafilmavau.
Tačiau įspūdis daugiau negu geras. Minios žmonių, gausybė parduodamų lenktyninių
balandžių, prekių ir produktų. Įspūdingi paukščiai su dar įspūdingesniais
sportiniais rezultatais. Stebino pati aplinka ir pasiruošimas tokiam renginiui.
Pagalvota apie įvairius reklamos būdus. Pavyzdžiui, kadangi daugelis
balandininkų vyrai, todėl reklaminę medžiagą ir skrajutes dalijo žavios
merginos.
Per tokį trumpą laiką pavyko susitikti ne tik su lietuvių balandininkais, bet ir
pasimatyti su užsieniečiais. Susitikome su Kauno klubo Skrydis nariais
V.Vanagu ir R.Chmeliausku. Labai trumpai pakalbėjau su V. Gorelov
atvykusiu iš Vilniaus. O su Klaipėdos krašto balandininkais R. Leonausku
ir S.Eitučiu sutikau prieš kelis metus balandžių sportą atradusį A.
Bosą.
Užmezgėme pažintį su vengru Peller Jozsef, kuris išaugino ne vieną
olimpinių balandžių kartą. Jozsef išskirtinai vienintelis balandininkas
turėjo stendą pagrindinėje parodų salėje. Pasimačiau su ilgų distancijų meistru
Ryszard Tosnowiec iš Sosnowiec ir jo kolega, kurie prisiminimui
padovanojo olimpiados medalį ir vėliavėlę. Susitikau planuotai ir su rusu
Aleksėjumi (Сомов Алексей Константино) iš Maskvos, kuris atvežė pilną krepšį dovanų.
Tokie jau tie pamišę lenktyninių balandžių augintojai selekcininkai, kurie dėl
keleto valandų važiuoja šimtus kilometrų, tačiau džiaugiasi išvystu reginiu ir
išgyventomis akimirkomis.